Kyokushin arba kyokushinkai – tai vienas iš japonų kovos menų stilių, kurį 1964 metais sukūrė Masutatsu Oyama. Išvertus iš japonų kalbos kyokushinkai reiškia absoliuti tiesa, o karate – tai beginklė arba tuščia ranka.

M. Oyama gimė 1923 m. liepos 27 d. pietvakarių Korėjoje netoli Seulo. Nuo devynerių metų pradėjo mokytis „aštoniolikos technikos elementų” ir „shakuriki” stiliaus pas mokytoją Yi. 1936 m. šiame Rytų kovos menų stiliuje pelnė juodą diržą. Po dviejų metų M. Oyama išvažiuoja į Japoniją ir įstoja į lakūnų mokyklą. Čia jis mokėsi ir dziudo paslapčių, o kiek vėliau tapo G.Funakoshio(vieno iš trijų Okinavos meistrų, kurių dėka karate išplito Japonijoje) mokinių.
Kad save išlaikytų , visą laiką treniruodamasis , įsidarbino studentiškoje valgykloje. Nuo penkių valandų ryto iki aštuonių vakaro jo diena buvo užpildyta paskaitomis , karate treniruotėmis ir darbu studentų valgykloje. Būdamas penkiolikos metų gavo Sho don ( pirmą daną ) , o aštoniolikos metų Ni don( antrą daną).

Turėdamas antrą daną , 1940 m. įstojo į Tikusoku universitetą. 1943 m. užsirašė į karate sekciją , stiliuje Godju-ryu ir po kelių mėnesių gavo 4 daną pagal minėtos mokyklos programą.

Dvidešimt dviejų metų jaunuoliui jau nebuvo lygių sportinio karate pasaulyje. Kaip rašė savo prisiminimuose „Aš nesigailiu dėl savo jaunystės. Esu laimingas, kad turėjau tai, ką galėjau mylėti visa savo esybe ir užjaučiu jaunus žmones šiandien, nes jiems nebereikia taip rizikuoti. Daugelis šių dienų jaunų žmonių nežinodami ką veikti su savo neikainuojama jaunyste pasiduoda paprasčiausių žemiškų norų patenkinimui. Tuo metu karate vis dažniau tampa žaidybiniu – be kontaktiniu. M.Oyama stipriai pergyvena tradicinio Budo meno kritimą ir bando surasti šaltinį , atgimimui. Įkvėpimo jis gauna skaitydamas žinomo kendo meistro Mijamoto Musasi raštus , taip pat studijuodamas samurajų istoriją Pamažu meistras suprato , kad jis gali ir turi sukurti savo karate stilių. To tikslo vedamas M.Oyama paliko civilizuotą pasaulį ir pasirinko asketišką gyvenimą Minobu kalne.

M. Oyama būdamas 24 metų nusprendė iškeliauti į kalnus, kad galėtų vienatvėje susikaupęs tobulinti techniką, stiprinti dvasią ir kūną. Ten praleido 18 mėnesių, griežtai laikydamasis dienos režimo: treniruodavosi daugiau, negu miegodavo. Nusileidęs iš kalnų apsigyveno šalia gyvulių skerdyklos. Čia begyvenant jam kilo mintis susigrumti su jaučiu. Dvikova baigėsi tuo, kad meistras nuduobė jautį smūgiu į kaktą. Jo dvikovos su jaučiais buvo užfiksuotos kino juostuose ir paplito po visą pasaulį. Tai buvo puiki M. Oyamos sukurto stiliaus reklama.

M. Ojama sako: dvasia yra pagrindas kovai. Jis karatė apibūbina: kaip savo silpnybių nugalėjimą, atskleidžiant tai, kas yra tikra ir amžina, kas žmogui leidžia vadintis žmogumi.